Labiausiai žinomas japonų akita inu veislės šuo išgarsėjęs begaline ištikimybe savo šeimininkui.
Hachiko gimė 1923 m. lapkričio mėn. 10 d. Šuniuką augino Tokijo Universiteto agronomijos profesorius Hidesaburō Ueno. Šuniukas kasdien pasitikdavo profesorių gryžtantį iš darbo traukinių stotyje. Vieną gražią 1925 m. pavasario dieną, kaip įprasta, profesorius išvyko į universitetą ir nesugryžo. Išsiliejus kraujui į smegenis profesorius mirė. Hachiko, kaip visada, kantriai laukė savo šeimininko sugryžtant. Nors šeimininkas negryžo nei sekančią dieną, nei sekančiais metais, japonų akita inu veislės šuo devynerius metus nuolat tuo pačiu metu ateidavo prie traukinių stoties pasitikti savo šeimininko iki pat savo paskutinės gyvenimo dienos. Hachiko mirė 1935 m. kovo mėn. 8 d.nuo vėžio.
Hachiko istorija tapo plačiai žinoma 1932 m. spalio mėn. 04 d. pasirodžius straipsniui apie neilinę šuns istoriją. Pasirodžius straipsniui daug žmonių ateidavo pažiūrėti į laukiantį šunį bei atnešdavo jam maisto ir skanėstų. Dar 1934 m. balandžio mėnesį Hachiko garbei buvo pastatytas bronzinė Hachiko statula ir pats Hachiko tuo metu buvo Shibuya stotyje ir kantriai laukė savo šeimininko. 1935 m. kovo mėn. 8 d. Hachiko buvo rastas negyvas prie Shibuya traukinių stoties, toje vietoje, kur visuomet kantriai laukė savo šeimininko. Su Hachiko atsisveikino visi jam artimi žmonės.
Daug metų šią Japoniją sukrėtusią istoriją, sekė visa tauta bei atsimena ją ir šiandien. Hachiko garbei įsteigtas muziejus. Statomi paminklai.
Rekomenduojame pažiūrėti filmą pastatytą pagal šią istoriją. Istorija adaptuota šiandienai, tačiau atspindi tikrąją istoriją.
Filmas Hachiko: šuns istorija